Balandžio 7-ąją dieną gausus dalyvių būrys rinkosi į bendrą Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) ir Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) renginį „ŽALIASIS KURSAS VIETOS LYGMENIU: TVARUS BŪSTO VALDYMAS. NAUJASIS EUROPINIS BAUHAUZAS“.
Renginio pradžioje sveikinimo žodį taręs LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius akcentavo, kad Žaliasis kursas vietos lygmeniu yra nauja Europos regionų komiteto iniciatyva, kuria siekiama, kad miestai ir regionai taptų Europos žaliojo kurso pagrindu ir užtikrintų tiesioginį finansavimą miestams ir regionams bei taptų konkrečiais projektais visose vietovėse. Be galo svarbus čia savivaldybių vaidmuo, kurios turi perimti ne tik kūrimo, bet ir įgyvendinimo iniciatyvą.
Sveikinimo žodį taręs SKIA prezidentas pasidžiaugė, kad glaudus LSA ir SKIA bendradarbiavimas leidžia ne tik įgyvendinti naujas iniciatyvas, bet ir prisideda prie realių kasdienių darbų, vykdant pastatų administravimo, modernizavimo darbus.
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centro atstovė Borislava Woodford savo pranešime informavo apie svarbą, kad Naujojo Europos Bauhauzo projektas taptų varomoji jėga, padėsiančia patraukliu, novatorišku ir į žmogų orientuotu būdu įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Projekto siekiamybė – pagerinti ir kurti tvarią urbanizuotą aplinką, sumažinti aplinkos taršą ir resursų naudojimą, skatinti socialinį įtraukimą.
Kalbėdama LR Aplinkos viceministrė dr. dr. Daiva Veličkaitė – Matusevičė akcentavo, kad laikydamos Žaliojo kurso visos 27 ES valstybės narės įsipareigojo pasiekti, kad iki 2050 m. ES taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, ir iki 2030 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. Tai atveria naujų inovacijų, investicijų ir darbo vietų kūrimo galimybių. LR Vyriausybė, vadovaudamasi Žaliojo kurso tikslais, įsipareigojusi, kad 2024 m. visi visuomeniniai pastatai bus statomi bent iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų, bus didinamas antrinių žaliavų naudojimas ir mažinamas statybinių atliekų susidarymas, bus įgyvendinama renovacijos banga - 1000 renovuotų pastatų per metus. Viceministrė pristatė ir Naujojo Bauhaus įgyvendinimo Lietuvoje etapus.
APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorius Vytautas Vrubliauskas renginio dalyvius supažindino su 2022 metų renovacijos planais ir iššūkiais. Pranešėjas paminėjo, kad paskelbus aštuntąjį kvietimą, buvo gautos 785 paraiškos pastatų renovavimui už daugiau kaip 435 mln. Eur. Diskutuota ir apie kylančias statybos darbų ir produktų kainas, projektuotojų ir rangovų trūkumus, bei kitus iššūkius, su kuriais tenka susidurti pastatų modernizavimo darbus vykdantiems atstovams.
Latvijos savivaldybių asociacijos atstovas pasidalino gerąja patirtimi diegiant tvarius žaliuosius sprendimus įgyvendinant naujojo Bauhauz idėjas.
Advokatų bendrijos Magnusson ir partneriai atstovė Indė Jocytė išsamiai apžvelgė daugiabučių namų priežiūros teisinius reikalavimus bei jų praktinio taikymo pavyzdžius. Aptarta ir teismų praktika sprendžiant bylas šioje srityje.
Renginyje dalyvavo 80 dalyvių iš įvairių Lietuvos savivaldybių bei savivaldybių komunalinių įmonių, kurios vykdo daugiabučių namų, pastatų administravimo, priežiūros ir modernizavimo veiklą.
